- žiruoti
- žirúoti vksm. Žirúoti vèkselį.
.
.
žiruoti — 2 žiruoti, uoja, ãvo tr. RŽ, DŽ, NdŽ; ETŽ nj. 1. DŽ1 laiduoti pasirašiusio asmens vekselį savo parašu: Vekseliai turėjo būt žiruoti Slv. Tu žiruosi vekselius man, aš – tau A.Vien. Ko tu prie to žmogaus kimbi. Juk jis tau vis tiek nežiruos A.Gric … Dictionary of the Lithuanian Language
žiruoti — 1 žiruoti, uoja, ãvo NdŽ, KŽ; M = žėruoti 1 … Dictionary of the Lithuanian Language
pažiruoti — 2 pažiruoti žr. 2 žiruoti 1: Pažirãvo vienam tokiam pat pijoku[i], tai reikė jam pinigai išmokėt Vb. Atėjau prašyti tave pažiruoti man vekselį V.Krėv. | refl. Vb. žiruoti; pažiruoti … Dictionary of the Lithuanian Language
laiduoti — 1 laiduoti, uoja, ãvo 1. tr., intr. FT užtikrinti, garantuoti kam ką: Tarybinė santvarka jiems laidavo taiką ir vaisingą darbą A.Vencl. Užstojo mane, savo žodžiu laidavo J.Avyž. Jei bus tau bėda, aš laiduoju, kad tave išgelbėsiu rš. Sakėsi… … Dictionary of the Lithuanian Language
žiravimas — žirãvimas sm. (1) DŽ2 → žiruoti: Žmogutis su tuo žirãvimu įsiklynijo Ll … Dictionary of the Lithuanian Language